Žalia kava. Istorija.

Žalioji kava arba žalia kava

Kavos istorija

Apie kavos plitimą iš Rytų Afrikos per Europą iki pat Brazilijos sklando daug legendų, padavimų ir pasakojimų.

Iš jų žinomiausias apie Kaldi, Abisinijos ožkų piemenį, kuris vieną dieną pastebėjęs, kad jo ganomos ožkos žaidžia tarsi vaikai. Jis pamatė, jog jos nuo kažkokio pakalnės krūmo rupšnoja raudonas uogas. Kaldi irgi paragavo uogų ir greitai nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos. Netoliese buvusio vienuolyno abatas, pamatęs šį neįprastą sujudimą, kelias uogas davęs paragauti vienuoliams. Jie nesudėję bluosto meldėsi vvisa naktį.

Kita, įtikėtinesnė istorija, pasakoja, kad kavos stimuliuojančias savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje. Ši legenda, ko gero, yra arčiausiai tiesos, kadangi kavos tevynė laikoma Etiopija. Iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos arba susmulkintos ir sumaišytos su gyvūnų riebalais bei suvyniotos į rutuliukus naudojamos maisto gamybai. Vėliau uogos buvo naudojamos užpiltinėms gaminti. Kai prekiautojai kavą atvežė į Arabiją, pranašas Muhamedas gėrė vyną, pagamintą iš minkštosios kavos masės.

Tačiau niekur nėra aprašytas pirmasis žmogaus susidūrimas su viena šauniausių gamtos dovanų, kkuria kasdien mėgaujasi milijonai visame pasaulyje. Jeigu kavos atradėjo vardas būtų žinomas, tai jam, galimas dalykas, jau seniai būtų pastatytas paminklas. Apie kavos kilmę drąsiai galima teigti, jog kavamedis pasaulyje žinomas anksčiau už žmogų, ir kad jo gimtinė yra Etiopijos pplokščiakalnis Rytų Afrikoje.

XIII a. kava ,,persikėlė“ į kitą Raudonosios jūros krantą. Nuo tada ir prasidėjo jos per-galingas žygis per visa pasaulį. Jemene pirmoji kava buvo kultivuojama terasiniuose soduose ir per Meką bei Medina, kur kasmet plūsdavo islamo piligrimai, stiprinantis rūgštaus skonio gėrimas plito po pasaulį, tačiau niekur nėra aprašytas pirmasis žmogaus susidūrimas su viena šauniausių gamtos dovanų, kuria kasdien mėgaujasi milijonai visame pasaulyje. Jeigu kavos atradėjo vardas būtų žinomas, tai jam, galimas dalykas, jau seniai būtų pastatytas paminklas. Apie kavos kilmę drąsiai galima teigti, jog kavamedis pasaulyje žinomas anksčiau už žmogų, ir kad jo gimtinė yra Etiopijos plokščiakalnis Rytų Afrikoje.

Kavos gėrimo populiarumas taip pat siejamas su moterų diskriminavimu. Iš pradžių jos neturėjo teisės įeiti į kavos namus, jjuose rinkdavosi tik vyrai. 1674 m. moterys paskelbė peticiją, kurioje skundėsi, kad kavos namai išvilioja vyrus iš namų ir kad kavos gėrimas jiems sukelia impotenciją. Vyrai, suprantama, su tuo nesutiko, tačiau po truputį kavos namuose savo vietą išsikovojo ir moterys.

Vokietijoje pirmieji kavos namai buvo atidaryti 1677 m. Hamburge. 1888 m. Brandenburge alaus suvartojimas sumažėjo 60 proc. Tai atsitiko todėl, kad kava buvo geriama ir rytais, kad prablaškytų miegą, ir sočiai papietavus bei vakarojant malonioje draugų kompanijoje.

XVIII a. Javos ssaloje kavą ėmė auginti danai, o Karibų jūros regione – prancūzai. Prancūzams priklausė sėklos nuo-savybės teisės, tačiau brazilų šnipas suviliojęs Prancūzų Gvianos gubernatoriaus žmoną ir ji jam įdavusi kavos sėklų, iš kurių ėmė kurtis Brazilijos kavos industrija.

Dabar kava pripažinta ir vertinama visame pasaulyje. Kiekviena šalis turi savo kavos namų variantą, ir kavos gėrimas vis dar vienija žmones, besišnekučiuojančius malonioje aplinkoje.

Kavos rūšys

Arabika

Yra geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu ir puikiu aromatu. Beje, kavos kokybė priklauso nuo to, kur ji subrandinta. Kuo aukščiau jūros lygio auginama kava, tuo geresnė jos kokybė. Arabika auginama kalnų šlaituose, vietose, kur iškrenta daug kritulių. Arabikai reikia gerai drenuoto dirvožemio, dviejų valandų saulės per dieną, o likusį laiką turi būti pavėsis. Geriausia kava auga tropikų klimato juostose 600-1800 metrų aukštyje. Arabi­ka yra absoliuti lyderė tarptautinėje kavos šeimoje.Pailgoji arabikos pupelė maloni akiai ir puikaus skonio, ji kilmingiausia iš visų kavos rūšių. Aukšta ir jos vieta kavos rinkoje – ji sudaro 70-75 proc. pasaulinės produkcijos.

Robustos

Kavos krūmai auga žemesnėse vietose. Palyginti su arabika, jie auga greitai, atsparūs ligoms ir derlingesni. Vakarų Europa robustą atrado tik praėjusio šimtmečio pabaigoje, tačiau ji greitai įgavo didelę ūkinę svarbą, kadangi ją galima kultivuoti ir žemesniuose tropiniuose regionuose. Robusta dažniausiai nnaudojama tirpiai kavai gaminti ir paprastai maišoma su kitų rūšių kavos pupelėmis. Šios rūšies kava rinkoje užima likusią 25-30 proc. dalį.

Kava pakuojama į maišus, tada kraunama į specialius konteinerius, užtikrinančius saugų transportavimą, kad tikslą pasiektų nesugedusi.

Tirpi kava

Tirpi kava aromatu ir skoniu legali rungtyniauti su šviežiai pagaminta tikra kava. Be abejonės, tirpi kava yra patogiai ir greitai paruošiama, tačiau apdorojimo proceso eigoje ji ne tik daug visko patiria, bet ir daug praranda. Tačiau geros kokybės tirpi kava, be abejonės, bus geresnė už blogai paruoštą maltą kava. Tirpi kava konditerijoje naudojama kaip skoninė medžiaga, kai produktui nereikia suteikti papildomo skystumo.Dažniausiai tirpi kava gaminama iš vidutinės ar žemos kokybės robustos kavos pupelių mišinio. Kuo geresnės kokybės pupelės sudaro tirpios kavos pagrindą, tuo ji brangesnė. Tirpi kava gaminama iš kavos užpilo didelės talpos induose, garinimo būdu atskiriant vandenį. Pigiausios tirpios kavos rūšys gaminamos purškimo-džiovinimo būdu, išgaunant ją kaip miltelius. Brangesnė ir geresnės kokybės kava džiovinama užšaldant. Norint pagaminti kavos granules, iš sušaldytų kavos gabaliukų išgarinamas vanduo.Tirpi kava gali būti ir kaip skysčio esencija, kuri jau truputį yra pasaldinta ir su cikorijomis. Ji patogi konditerijos gaminių gamybai.

Kavos ruošimas

Kava, ko gero, geriama visuose pasaulio kraštuose, jos ruošimo būdų yra daug ir įvairių. JJemene auginama viena geriausių kavų pasaulyje, tačiau Jemeno gyventojai vartoja ne pačias kavos pupeles, o tik jų kietuosius apvalkalus. Jie išverdami ir perkošiami per sietelį. Ši kava geriama tiek šalta, tiek karšta. Jos skonis kiek saldokas ir sūrokas.

Kitų arabų šalių gyventojai dažniausiai vartoja pačias kavos pupeles, kai kur prieš tai paskrudindami, kai kur ne. Vienuose rajonuose geriama labai stipri kava, kituose silpna, dar kituose – skystesnė ar tirštesnė.

Ruošiant kava svarbiausia tinkamos kavos ir vandens proporcijos, kad būtų užtikrinta optimali maltos kavos ekstrakcija. Nepakankamai prisitraukusi kava būna silpna ir beskonė. Per didelė ekstrakcija taip pat suteikia nemalonų skonį. Kad būtų paruošta stipri kava, vienam puodeliui reikia naudoti daugiau kavos, o ne tikėtis, kad ilgiau prisitraukusi taps stipresnė ir geresnė. Rekomenduojamas kiekis yra 1-2 šaukšteliai kavos vienam puodeliui. Tačiau atminkite ir tai, kad kiekvieno puodelio savas dydis. Vienų pusryčiams ant stalo stovi elegantiškas nedidelis porcelianinis puodelis, kiti, priešingai, – savo pusryčių kavą užpila vos ne sultinio puodelyje. Kad būtų gautas silpnesnis užpilas, paruoškite normalaus stiprumo kavą ir tada pagal skonį atskieskite karštu vandeniu.

Yra daug skirtingų kavos ruošimo būdų bei daug tam reikalingų prietaisų. Vis dėlto, kad ir kaip tobulėtų kavos ruošimo dizainas ir pagalbinės priemonės,

Virdulio metodas

Užkaitinamas virdulys

ar indas, įberiamas reikiamas kiekis rupaus ar vidutinio malimo kavos. Užpilama karštu vandeniu ir palaukiama dvi minutes. Išpilstoma į puodelius.

Kavos virdulio metodas

Jis panašus į virdulio metodą. Į šį indą ant vidutinio malimo kavos užpilama karšto vandens. Į virdulį įdedamas sietelis. Paliekama kelioms minutėms prisitraukti. Tada sietelis lėtai spaudžiamas žemyn, kad kavos tirščiai liktų ant virdulio dugno.

Kitas variantas

Sumaltos pupelių kavos beriama į prieš tai regis, kad kavos virdulio metodas yra ne tik paprasčiausias, tačiau ir geriausias bbūdas.

Kad ir kurį kavos ruošimo būdą naudotumėte, gero rezultato pasieksite tik laikydamiesi tokių taisyklių:

• sušildytą ne per didžiausią virdulį ir užpilama tik vienu trečdaliu skirto vandens kiekio. Vanduo turi būti ką tik užviręs. Po trumpos akimirkos užpilama likusiu vandens kiekiu, pamaišoma ir paliekama 5-10 minučių, kad kavos tirščiai nusėstų ant virdulio dugno. Tada kava per sietelį supilama į puodelius.

Filtro metodas

Tai dar vienas populiarus būdas paruošti puikų kavos užpilą.

Būna įvairių medžiagų filtrų. Vieni skirti aparatų apsaugai, kkiti patogesniam naudojimui ir priežiūrai. Smulkiai maltai kavai paprastai naudojamas popierinis filtras, dedamas į plastmasinį ar porcelianinį piltuvėlio formos indą. Yra ir tokių filtrų, kuriuos galima iškart dėti ant virdulio ar kavos puodelio. Užpilui paruošti ant smulkiai maltos kavos užpilama ttruputį karšto vandens ir leidžiama prisitraukti. Tada karštas vanduo pilamas į filtrą, jis pripildomas sklidinas. Kadangi vanduo per filtrą bėga lėtai, indą reikia laikyti šiltai (ant nedidelės ugnies arba karštos viryklės). Elektriniai filtrų aparatai palaiko vienodą kavos temperatūrą ant termostatiškai kontroliuojamos kaitinimo plokštės. Tačiau tokiu būdu paruoštos kavos nereikėtų laikyti ilgiau kaip 30 minučių, kadangi vėliau ji įgauna ,,šutintos“ kavos skonį.

Vakuumo metodas.

Šiuo būdu pagaminta kava yra nuostabi. Tai du hermetiškai uždari, vienas virš kito esantys indai. I apatinį indą įpilamas numatytas vandens kiekis. Smulkiai sumaltos kavos beriama į viršutinę indo dalį – filtrą. Abu indai sudedami ir pastatomi ant viryklės. Kai vanduo baigia sunktis į viršutinę indo dalį, kavos tirščiai išmaišomi ir viryklė išjungiama. Kadangi, pradingus vandeniui iš aapatinio indo, jame susidaro vakuumas, kava vėl suteka atgal. Tada ji jau paruošta.

Turkiška kava

Jeigu Jus svečiams norite pasiūlyti ką nors ypatinga, tai šis kavos metodas gali būti tikra paslaptis ir drauge atradimas. Turkiškai kavai ruošti naudojamas nedidelis indas su ilga rankena. Paprastai jis būna varinis arba žalvarinis, tačiau gali pasitaikyti ir emaliuotas. Kava turi būti skrudinta vidutiniškai, labai stipriai skrudinta ar kontinentinio skrudinimo ir sumalta labai smulkiai.

Du maži šalto vandens puodeliai įpilami į varinį indą ir užvirinama. KKai tik vanduo ima virti, įdedami du arbatiniai šaukšteliai smulkaus cukraus ir penki arbatiniai šaukšteliai labai smulkiai maltos kavos. Visa šį mišinį reikia užvirti tris kartus. Tada kava nuimama nuo viryklės ir įpilami keli lašai šalto vandens, kad nusėstų kavos tirščiai. Kava pilama į iš anksto pašildytus puodelius.

Mokos espresso automatai

yra nedideli kavos automatą, veikiantys tokiu pačiu principu. Indas pripildomas šalto vandens ir į atskirą skyrių įberiama smulkiai maltos, labai skrudintos kavos. Indo dalys sujungiamos, kaip numatyta, ir kaitinama, kol pradeda burbuliuoti, tada kava jau paruošta.

Espresso automatas

Šį kavos paruošimo metodą 1946 m. išrado Achilas Gadžija. Naudoti namų sąlygomis gaminami nedideli automatai. Principas yra toks – garai ir vanduo sunkiasi per kavą, tad užpilas būna stipresnis, nei tai būtų galima pasiekti paprastai užplikius vandeniu. Vanduo pilamas į apatinę indo dalį ir užvirinamas. Tada įdedamas sietelis su malta espresso kava ir virdulys hermetiškai uždaromas. Kadangi garai verdant vandeniui neturi kur prasiveržti, jie spaudžia viršutinį sluoksnį. Vanduo vamzdeliu pakyla iki sietelio ir labai greitai prateka pro smulkiai maltą kavą. Per snapelį espresso išpilstoma į iš anksto pašildytus virdulius arba iš karto į puodelius. Visas šis procesas, užtrunka tik dvi minutes, ir kadangi kava ruošiama hermetiškame inde, jos skonis ypač stiprus.

Žalia kava ir sveikata

Kava skatina virškinimo procesus ir, geriama be pieno ir cukraus, neturi nė vienos kalorijos. Gydytojai kavą rekomenduoja organizmo perkrovos atvejais. Nušalimo ir kūno atšalimo atveju puodelis kavos sušildys, suteiks energijos, jėgų ir šilumos.

Žaslio kavos gurkšnis pravers ir esant širdies bei kraujotakos nepakankamumui.

Kava suteikia žvalumo – tai viena seniausių ir puikiausių jai priskiriamų savybių. Tik viena savybė iš visų gerųjų savybių sąrašo neatitinka tikrovės- kava nesustabdo alkoholio poveikio ir neišblaško jo sukelto nuovargio. Netgi priešingai,- karšta kava padidina alkoholio poveikį.Kai kurie žmonės, ilgą laiką vartojantys stiprią kavą, sunkiai užmiega. Nors kai kuriuos kava, priešingai, veikia migdančiai.

Skaityk ir stebėkis! Kava gydo stiprų kosulį, vidurių užkietėjimą, aktyvina šlapimtakius, sumažina (padidina) kraujospūdį, veikia kaip priemonė skausmui bei skrandžio negalavimams malšinti. Kava yra gera priemonė nuo nuovargio, ji stiprina skrandį, mažina galvos skausmą (sumažėjusio kraujospūdžio atvejais). Kava (ir sausa) padeda iškęsti badą ir troškulį.Tačiau šalia išvardytų daugelio gerųjų kavos savybių yra ir ilgas blogųjų savybių sąrašas.

Ji sukelia ilgalaikę ir nepageidaujamą nemigą, kartais net ir galvos skausmą, nuvargina kūną, veidui suteikia geltoną atspalvį, mažina lytinį pajėgumą, sunkina širdies veikia, sukelia melancholiją ir naktinius košmarus bei trikdo kvėpavimo takų veikia.Susigaudyk kad gudrus! Kavą kiekvienas suvokia savaip. Tiesą sakant, šį sąrašą ggalima rimtai priimti tik tada, jeigu vartojama sena, ilgai stovėjusi, perskrudinta, trumpai tariant, nekokybiška kava.

Tiesa ir ta, kad kavos poveikis priklauso nuo kiekvieno individo organizmo savybių, tradicijų bei išgerto kavos kiekio. Galbūt todėl įvairiose medicinos enciklopedijose mintys apie kavos naudą ir kenksmingumą labai skiriasi.Jeigu kavos išgeriama daug, ją geriau gerti kartu su saldumynais ar kokiais nors kitais riebiais produktais, nes jie sustiprins gerąsias kavos savybes ir silpnins blogąsias. Tuščiu skrandžiu kavą gerti nėra pageidautina, tačiau jeigu jos norite tuoj po valgio, tai skrandis neturėtų būti perpildytas maistu, kadangi šiuo atveju kavos poveikis gali būti neigiamas. Nereikėtų daug kavos gerti esant stresui ir nuovargiui. Protingiausia pirmiausia pailsėti ir tada suteikti sau žvalumo puodeliu geros kavos. Kava gali sustiprinti skausmus skrandyje, todėl sergantiems skrandžio opa reikia vengti nekokybiškos kavos ir pernelyg didelio jos kiekio.Skrandžio gleivine veikia dirginančios medžiagos, atsirandančios skrudinant kavos pupeles.

Kava be kofeino

Kofeinas yra viena labiausiai pasaulyje vartojamų narkotinių medžiagų. Jo poveikis organizmui labai įvairus. Vartojamas nedideliais kiekiais kofeinas turi naudingą efektą. Pavyzdžiui, jis padidina budrumą, koncentravimosi ir koordinacijos galimybes, stimuliuoja skrandžio sekrecinę veiklą, raumenys ne taip greitai pavargsta. Pernelyg dideli kofeino kiekiai gali per daug stimuliuoti, o dėl to gali paspartėti širdies veikla bei kamuoti nemiga.

Geriausios

kokybės pupelės turi mažiau kofeino. Robustos pupelių, kurios paprastai naudojamos tirpiai kavai gaminti, sudėtyje kofeino yra daugiausia. Vadinasi, jeigu padidėja tirpios kavos suvartojimas, išauga ir suvartoto kofeino kiekis. Pradėjus kreipti daugiau dėmesio į produktų kokybę ir sveiką gyvenseną, didėja susidomėjimas kava be kofeino. Puodelyje kavos be kofeino yra 2-8 mg kofeino, o filtruotos kavos puodelyje -85-100 mg.

Kofeinas už ir prieš

Neskrudintose kavos pupelėse yra maždaug 2 proc. kofeino, o skrudintose mažiau – apie 1-1,5 proc. Iš šio kiekio maž­daug 880 proc. patenka į kavos gėrimą. Kavos pupelių sudėtyje yra chlorogeno rūgšties, kalio ir kofeino dvigubo druskingumo forma. Tik paskrudinus 200°C temperatūroje dėl kavos pupelėse įvykstančių procesų šios medžiagos pasidaro nekenksmingos. Aromatinės medžiagos, atsirandančios skrudinimo proceso metu, sustiprina kofeino poveikį. Kavos pupelėse taip pat yra 13,9 proc. azoto junginių, 14,4 proc. riebalų, 4,7 proc. raugo medžiagų ir 3,9 proc. mineralinių medžiagų.

Žaliosios kavos kofeino poveikis žmogaus organizmui

Kofeinas turi tiesioginį aktyvuojantį poveikį galvos smegenų žievei.Jis stimuliuoja fizini aktyvumą padidina dvasinio darbo galimybes, ssutrumpina reakcijos laiką. Tačiau per didelis kofeino „kiekis gali veikti varginančiai.Kofeinas veikia kvėpavimą.Jis pasidaro greitesnis ir gilesnis.Nuo kofeino poveikio širdies kraujagyslės prasiplečia, o smegenų kraujagyslės truputį susiaurėja.kofeinas paspartina širdies veiklą ir kartais sukelia aritmiją.Kofeinas normalizuoja sumažėjusį arterinį kraujospūdį.Dėl kofeino poveikio ttruputį padidėja cukraus ir riebalų rūgščių kiekis kraujyje, padidėja skrandžio sekrecija. Kofeinas veikia kaip šlapimą varanti priemonė.Kofeino susikaupimas organizme priklauso nuo kavos paruošimo būdo. Geriant kavą su cukrumi ar nefiltruotą kavą, kofeino pasisavinimo greitis labai sumažėja. Kofeinas, esantis arbatoje, pasisavinamas labai lėtai.Kofeinas padidina riebalų kiekį kraujyje. Todėl reikia vengti nefiltruotos kavos, kadangi būtent kavos nuosėdose yra daugiausia lipidų. Tačiau kartais net nuo filtruotos kavos ant puodelio sienelių lieka riebalų sluoksnis. Geriausias būdas nepadidinti žemo tankio lipidų kiekio kraujyje yra vartoti kiek galima mažiau riebaus maisto. Tada reikės mažiau nerimauti ir dėl kenksmingos kavos įtakos.10g kofeino yra mirtina doze, tačiau geriant kavą tokio kiekio pasiekti neįmanoma