Žaliosios kavos kilmė ir istorija

Žalios kavos istorija

Egzistuoja daug legendų apie kavos atsiradimą. Viena jų byloja, kad kavą  atrado jaunas piemuo Khaldi. Jis pastebėjo, kad suėdusios raudonų uogų nuo krumų jo ganomos ožkos keistai elgiasi, tampa labai energingos.  Vieną kartą Khaldi nuėjo į kaimynystėje esantį vienuolyną ir  papasakojo apie keistą ožkų elgesį ten buvusiam abatui. Abatas nusprendė pabandyti išvirti uogas ir gauti nuovirą. Nuo tada vienuoliai pradėjo gerti šį gėrimą, kuris padėdavo jiems neužmigti ilgų maldų metu.  Tačiau labiau tikėtinos yra žinios, jog kava yra kilusi iš Etiopijos, greičiausiai Kafo regiono, nuo kurio vardo ir galėjo kilti pats pavadinimas „kava“. Būtent čia natūraliomis sąlygomis auga arabinis kavamedis.

Sakoma, kad savo žygį kava pradėjo XV amžiuje. Musulmonų piligrimai, keliaujantys į Meką, išplatino kavą Jemene ir kitose Arabijos pusiasalio šalyse. Iki XVII a. pradžios kava buvo auginama tik arabų šalyse.

XVI amžiaus viduryje kavos gėrimas jau buvo plačiai paplitęs Egipte, Sirijoje, Persijoje bei Turkijoje. Kavos namus galima buvo aptikti Medinoje, Kaire, Bagdade, Aleksandrijoje, Damaske ir Stambule.

Apie 1615- tus  metus Venecijos pirkliai pirmuosius kavos pupelių maišus atvežė į Vakarų Europą. Puikus naujojo gėrimo kvapas ir tonizuojantis poveikis greitai išpopuliarino kavą. Visoje Europoje pradėjo steigtis kavos namai. Olandų ir anglų jūrų pirkliai įkūrė kavos plantacijas užjūrio kolonijose po visą pasaulį. Iki pat XVII amžiaus kavos gėrimas buvo tikra egzotika ir jos ragauti tekdavo tik retų keliautojų šeimoms, kurie pargabendavo kavos iš Rytų šalių.

1644 – tais metais laivas iš Aleksandrijos pargabeno į Marselio uostą pirmuosius kavos krovinius, kur po dešimties metų buvo atidaryta pirmoji vieša kavinė. 1669 -tais metais tarpininkaujant  osmanų ambasadoriui Paryžiuje Suleimano Agos, gėrimas tapo madingu tarp Paryžiaus aukštuomenės.

Kavos populiarumas lėmė ir sparčią kavamedžių plantacijų plėtrą. XVII a. pabaigoje kavamedžius pradėta sėkmingai auginti šiltnamiuose.

XX a. pradžioje didžiausias kavos augintojas pasaulyje buvo Brazilija. Šiandien beveik visa pasaulio kava auginama Centrinėje Amerikoje, Brazilijoje ir tropinėse Pietų Amerikos platumose. Metinis pasaulio kavos derlius siekia 100 milijonų maišų.  Brazilijos dalis sudaro ketvirtadalį šio skaičiaus. Brazilijoje užauginama aštuoni su puse milijono kavos maišų per metus. Šiandien kavos pupelių skrudinimą namuose jau pakeitė prekyba naudojimui paruoštomis, skrudintomis pupelėmis. 1901 -ais metais japonas dr. Sartori Kato pristatė pirmuosius tirpios kavos pavyzdžius. 1938 – aisiais kompanija „Nestle“  pradėjo masinę tirpios kavos gamybą. Pasaulinis kavos vartojimo augimas pastebimas lyginant kavos žaliavos suvartojimą per pastaruosius 250 metų: 1750 m. – 600 000 maišų, 1850 m. – 4 000 000 maišų, 1950 m. – 36 000 000 maišų, 1995 m. – 94 000 000 maišų, 2000 m . – 103 000 000 maišų.

Kavos paklausa iškėlė kavos prekybą į antrąją vietą pasaulinėje rinkoje, iš karto po naftos produktų prekybos. Ši prekyba išgyveno gamybos pertekliaus laikus,  atsargų deginimą, krentančias kainas, pasaulines ekonomikos krizes, dviejų pasaulinių karų metu smukusį vartojimą ir pasaulinį susitarimą dėl stabilių kavos kainų. Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo kava tapo atsigaunančios šalies ūkio ir ekonomikos stebuklo simboliu. Kavos gėrimas simbolizavo nepritekliaus ir sunkių pokario laikų pabaigą.